ESF fondo mėnesinis komentaras (2016 lapkritis)

Tęsiame ESF fondo rezultatų skiltį, kurioje kiekvieno mėnesio pradžioje trumpai aptariame, kas vyksta Europos sutelktinio finansavimo rinkoje bei kaip tai įtakoja fondo rezultatus.

Mėnesio rezultatas: +0.27%
Rezultatas nuo metų pradžios: +0.31%
Rezultatas nuo veiklos pradžios: +0.31%

 

Praeitą mėnesį Europoje per sutelktinio finansavimo platformas buvo investuota 438 mln. EUR, ir nors bendra Europos rinka išliko panašiame lygyje, Baltijos šalių platformos fiksavo itin didelius sufinansuotų paskolų prieaugius – vien per lapkritį buvo sufinansuota apie 35 mln. EUR, o mėnesinis rinkos augimas siėkė 75%.

Lapkričio 3 d. Lietuvoje buvo priimtas ilgai lauktas sutelktinio finansavimo (SF) įstatymas, kuris reglamentuos SF platformas bei jų veiklos modelius mūsų šalyje. Esminė įstatymo vizija yra smulkioms ir vidutinėms įmonėms palengvinti ne bankinio finansavimo galimybes:

  • Juridiniai asmenys galės pritraukti kapitalą per sutelktinio finansavimo platformas naudodami vieną iš keturių instrumentų: paskolos sutartis, obligacijų išleidimą, nuosavybės vertybinių popierių išleidimą, reikalavimo teisių perleidimą.
  • Juridiniai asmenys galės išleisti ne viešas obligacijas, kurios labai supaprastins ir atpigins skolinimąsi įmonėms.

Lietuva dažnai minima tarp vienų palankiausių šalių „fintech“ sektoriaus infrastruktūrai, o tokie teisinės bazės pakeitimai tik pagerina investavimo ir plėtros sąlygas Lietuvoje. Šio įstatymo dėka, Europos sutelktinio finansavimo fondas turės dar geresnes galimybes investuoti Lietuvos alternatyvaus finansavimo rinkoje, kas leis efektyviau diversifikuoti finansuotinų nišų portfelį bei generuoti potencialiai aukštesnę grąžą investuotojams.

Praėjusį mėnesį fondo valdytojai didino verslo paskolų dalį portfelyje. Reikia paminėti, jog atitikus fondo kriterijus į naudojamų platformų sąrašą buvo įtraukta lietuvių įsteigta Lenndy paskolų birža. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet galime pasidžiaugti, jog Lietuvos verslo temas jau galėsime finansuoti ne tik per Latvišką (Mintos), bet ir per Lietuvišką platformą. Lenndy platformoje fondas koncentruosis į trumpalaikes verslo finansavimo bei faktoringo paskolas, kurios šiuo metu sudaro apie penktadalį portfelio. Dėl trumpo paskolų laikotarpio ir apyvartinių lėšų sezoniškumo versluose, ši finansavimo rūšis turi itin gerą rizikos-grąžos santykį, todėl fondas ir toliau sieks laikyti reikšmingą dalį (apie 30 % portfelio) investicijų šiame finansavimo segmente (1-3 mėn. termino paskolos).

Lapkričio mėnesį į fondo investicijų sąrašą taip pat buvo įtraukta ir Estijoje veikianti platforma „Bondora“. Pati platforma nėra nauja – tai didžiausia p2p tipo paskolų platforma Baltijos šalyse, kuri nuo veiklos pradžios jau išdavusi apie 72 mln. EUR paskolų ir pastaruosius pora metų (po nurašymų) uždirbanti apie 13-15 % grąžą investuotojams.

Bendras įdarbinto paskolų portfelio pajamingumas lapkričio mėnesį siekė apie 11-12 %, ir tai atitinka ilgalaikį fondo grąžos siekį. Šiuo metu jau yra įdarbinta apie 80% fondo turto ir turimų investicijų skaičius viršija 1000 vnt., kas užtikrina plačią diversifikaciją atskirų instrumentų rizikos atžvilgiu. Vidutinis svertinis paskolos laikotarpis šiuo metu nesiekia 10 mėnesių, o įdarbinto portfelio pajamingumas prieš mokesčius laikosi ties 13% riba.