ESF fondo mėnesinis komentaras (2017 rugsėjis)

Tęsiame ESF fondo rezultatų skiltį, kurioje kiekvieno mėnesio pradžioje trumpai aptariame, kas vyksta Europos sutelktinio finansavimo rinkoje bei kaip tai daro įtaką fondo rezultatams.

Mėnesio rezultatas: +0.75%
Rezultatas nuo metų pradžios: +6.23%
Rezultatas nuo veiklos pradžios: +6.98%

 

Rugsėjo mėnesį per Europos platformas buvo sufinansuota 404 mln. EUR – vos 3% daugiau nei rugpjūčio mėnesį (391 mln. EUR). Lėto augimo priežastis galėtų būti skolininkų trūkumas. Didžiausia Europos P2P platforma Zopa jau aštuonis mėnesius nebepriima naujų investuotojų, nes pasiūla smarkiai viršija paskolos gavėjų paklausą. Didžiosios Europos platformos jau pradėjo komunikaciją su atsakingomis institucijomis dėl bankinių licencijų gavimo, kas padėtų sumažinti kapitalo kainą. Norėdami pritraukti daugiau paskolų gavėjų didieji žaidėjai vis dažniau bendradarbiauja su finansines paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir naudojasi jų filialuose apsilankančių žmonių srautu bei infrastruktūra.

Išduotų paskolų skaičius išlieka stabilus ir Baltijos šalyse, kuriose buvo išduota 61.6 mln. EUR naujų paskolų (rugpjūčio mėnesį buvo išduota 59.6 mln. EUR paskolų). Baltijos šalyse ir toliau lyderiauja paskolų biržos modeliu veikianti Mintos platforma, kuri per rugpjūtį sufinansavo net 30.1 mln. EUR naujų paskolų. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, sparčiausiai išduotų paskolų suma augo Estijos platformoje CrowdEstate, kurioje buvo sufinansuota 1.5 mln. EUR vertės paskolų. Šioje platformoje didelis surinktų pinigų svyravimas nėra naujiena, nes tai labai priklauso nuo projektų dydžio bei sandorių sudėtingumo.

Lietuvos sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformose per rugsėjo mėnesį buvo sufinansuota kiek daugiau nei 1.76 mln. EUR (10% augimas lyginant su rugpjūčio mėnesiu). Čia situacija taip pat smarkiai nesikeičia – rinkos lyderių poziciją tvirtai laiko Paskolų Klubas, kuris per mėnesį išdavė paskolų už 855 tūkst. EUR (7% daugiau nei rugpjūtį).

Rugsėjo mėnesį fondas generavo solidų +0.75% prieaugį. Didžiausią dėmesį skiriame rizikos minimizavimui išlaikant stabilų pelningumą ir siekiame, kad bendras vėluojančių paskolų kiekis nesiektų 5% bendros portfelio sumos.

Šiuo metu 53% fondo lėšų yra įdarbinta Lietuvoje – ketvirtadalį fondo aktyvų sudaro įmonių obligacijos ir paskolos verslui (25%), automobilių lizingas juridiniams asmenims (18%) bei faktoringas (17%). Siekiant išlaikyti aukštą fondo likvidumą ir toliau net 70% lėšų yra investuota į paskolas, kurių laikotarpis nesiekia 12 mėnesių.